- putarnoti
- pùtarnoti, -oja, -ojo šnek. 1. tr. intr. be reikalo, nuolat kartojant kalbėti, plepėti: Man jau net miegas ima beklausant, ką tas kemėšius pùtarnoja Žb. Ką čia putarnoji niekus! Pkr. Ką nereikia pùtarnot, tai velei patylėt Ml. Nepùtarnok nežinodama Ktk. Tep pùtarnoja, kad nenoriu klausyt Švnč. 2. intr. piktai kalbėti, burnoti, bambėti, priešgyniauti, purkštauti: Eisi tu iš pirkios čia nepùtarnojęs prie mažiem vaikam! Ml. Kad duosiu per zūbus, tai tu čia daug nepùtarnosi! Brž. Jam viskas negerai – pùtarnoja ir pùtarnoja Lnkv. Nepùtarnok prieš tėvą! Upt. Nustok pùtarnot nors prie svetimam Ds. Pùtarnok, jei nebijai susgriebt snukin Km. | refl. Jnš: Kaltas būdamas geriau nespùtarnok, bo gausi kartin An. Bernas putarnojas ir nenori eiti šienautų Ldk. Nespùtarnok, geresnio [berno] negausi Žl. 3. intr. nuolat ką daryti: Ar tau rankos neprasitrina kasdien pùtarnojant (skalbiant) Ds. Ta boba kur eina, tai vis pùtarnoja ir pùtarnoja (valgo, kemša) Kp. \ putarnoti; išputarnoti; paputarnoti; praputarnoti; priputarnoti; suputarnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.